Old Content archive from the Lithuanian Chapter

If anyone found any content that resembles on theme of Lithuanian TZM,
Venus Project or anything at all. This is a thread to share.
You can attach files to the posts or make links to the content.

2 Likes

I’ve found older Facebook Page of TZM Lithuania.
There used to be a zeitgeist.lt website as well, but it is long gone.

I'm archiving the introductory About section of that page:

Prasidėjęs 2008 m. pabaigoje, judėjimas Zeitgeist (The Zeitgeist Movement) egzistuoja kaip komunikacinis ir aktyvistinis Projekto „Venera“ padalinys. Projektą „Venera“ prieš kelis dešimtmečius pradėjo socialinis/industrijos inžinierius Žakas Fresko (Jacque Fresco). Tai jo viso gyvenimo darbas, kurio paskirtis atkreipti dėmesį ir panaikinti darnos pasaulyje stoką. bei dirbti vardan naujų metodų ir vertybių suvienijimo, kol dar įmanoma tai padaryti. Pagrindinis judėjimo siekis – pradėti perėjimą į naują, tvarų visuomenės modelį – Išteklių Ekonomiką. Šį terminą pirmasis pavartojo Ž. Fresko, kalbėdamas apie ekonominę struktūrą, paremtą strateginiu išteklių valdymu kaip visų sprendimų pagrindu.

Pagrindiniai pastebėjimai:

Judėjimo požiūriu, šiandieninis pasaulis smarkiai atsiskyrė nuo gamtos, naudodamas tokią gamybos ir paskirstymo techniką, kuri neturi jokio sąryšio su aplinka. Mūsų pelnu paremta, „augimo“ varoma monetarinė sistema yra viena didžiausių natūralaus pasaulio naikintojų, jau nekalbant apie ilgaamžes žmogaus vertybes. Labai svarbu yra suprasti, kad visa pasaulinė ekonomika reikalauja „ciklinio vartojimo“ kuris palaiko jos egzistavimą, o tai reiškia, kad pinigai nuolatos turi būti apyvartoje. Tam pasiekti nuolatos turi būti naujų prekių, neatsižvelgiant nei į aplinkos būklę, nei į žmonijos poreikius. Šis nenutrūkstantis ciklas veda mus į visišką fiasko, nes, kaip žinia, mūsų vartojami ištekliai nėra neišsemiami. Ištekliai yra riboti, o Žemė – uždara sistema.

Kiekvienos ekonomikos tikrasis tikslas yra išlikti, “ekonomizuoti” – kas iš tiesų nevyksta ir yra neįmanoma pinigais pagrįstoje sistemoje, kurioje darbas iššaukia vartojimą, o ne atvirkščiai. Tiesą sakant, žvelgiant reacionaliai galima teigti, kad mes gyvename globalioje „anti-ekonomikoje“.

Taip pat, monetarinė sistema stabdo progresą, kadangi jai save lengviausia išsaugoti esant stygiui. Tai reiškia, kad besibaigiantys ištekliai yra naudingi industrijai trumpuoju periodu, nes esant trūkumui galima smarkiai padidinti kainas. Ekonomikoje tai yra pagrindinė pasiūlos-paklausos taisyklė, ir reiškia “vertę”. Taip sukuriamas iškreiptas požiūris, leidžiantis ignoruoti aplinkos problemas ir neigiamą stygiaus įtaką, nes visa tai kuria pelną. Šiame ekonominiame modelyje yra labai mažai motyvacijos išspręsti bet kokią problemą. Daug naudingiau sukurti darbo vietas ir„pelnytis“ iš problemų, nei jas spręsti.

Kitais žodžiais tariant, kad galėtų veikti, ši sistema reikalauja arba problemų, arba nuolatinio vartojimo. Kuo daugiau žmonių serga vėžiu, tuo geresnė ekonomika, nes padidėja medikamentų paklausa. Net nereikia sakyti, kad tai kuria visišką žmogaus gerovės nepaisymą. Monetarinė santvarka, nesvarbu kokioje formoje (kapitalizmas, komunizmas, socializmas, fašizmas, laisvoji rinka ir pan.) visiškai atsirboja nuo racionalaus natūralių išteklių vartojimo ir tuo pačiu žmogaus gerovės. Klaidingai pabrėžiama, kad iniciatyva, kurią sukelia pinigų troškimas, tuo pačiu yra ir iniciatyva padėti visuomenei. Negali būti nieko tolimesnio nuo tiesos nei šis pasakymas. Pavyzdžiui, kiekvienas įmonių kuriamas produktas automatiškai yra prastesnis nei buvo sugalvotas. Tam kad jis atitiktų rinkos reikalavimus tenka sumažinti kūrimo išlaidas vardan mažesnės „prekės kainos“, taip išlaikant savo produktą konkurencingu, tačiau sumažinant jo kokybę. Kitaip tariant, mūsų visuomenėje neįmanoma sukurti nieko „strategiškai geriausio“, ilgai išliekančio, kas vėl veda prie besaikio išteklių švaistymo. Tai visiškai ir akivaizdžiai nepatvari socialinė sistema, kurianti pasaulį, kuriame nuolatos pastebėsite vis augančius badą, skurdą bei nedarbą; ir lyg to dar būtų maža - vandens, maisto bei dirbamos žemės stygių.

Šiuo metu didžioji dalis esančių profesijų nėra būtinos žmogaus gyvenime. Tiesą sakant, jos tėra dirbtinai pramanytos tam, kad žmonės apskritai turėtų darbo, taip įgaudami perkamosios galios ir palaikydami ciklinį vartojimą. Realybė yra tai, kad kiekvienas žmogus tiesiogiai ar netiesiogiai vergaujantis korporacijoms vien tam, kad galėtų nusipirkti būtinų pragyvenimui dalykų, sukuria beprotiškai didelį, bereikalingą švaistymą… tačiau, šįkart tai žmogaus proto ir gyvenimo švaistymas. Šiuolaikiniame pasaulyje mokslo ir technologijos pažanga parodė, kad galime daugybę procesų automatizuoti. Statistiškai kalbant, kuo darbas labiau automatizuotas – tuo jis našesnis. Todėl pragaištinga ne tik švaistyti savo gyvenimus, tarkim, taisant automobilius, dirbant padavėjais, autobusų stotyse, ar kitus nuobodžius ir monotoniškus darbus, bet taip pat nepriimant modernios mechanizuotos technikos visose industrijose, kur tik tai įmanoma, taip strategiškai valdant išteklius; Tai puiki galimybė pasiekti harmoniją ir perteklių kiekvienam pasaulio žmogui, tuo pačiu sumažinant nelygybę iššaukiančią nusikalstamumą.

Kitaip tariant, atėjo metas atnaujinti visuomenę iki šiandieninio mokslo lygmens, atsižvelgiant į Žemės galimybes, pertvarkant mūsų taikomus metodus ne tam, kad gautume iš to monetarinės naudos, o tam, kad pasiektume visuotinę socialinę gerovę.

Netgi naudojant mūsų dabartinius, destruktyvius metodus, Žemė vis dar gausi išteklių. Šiandien mūsų praktikoje ištekliai normuojami monetariniais metodais, kurie yra netinkami ir nekuriantys žmonijos gerovės. Šiandieninė visuomenė turi priėjimą prie pažangiausių technologijų, kurios gali lengvai užtikrinti labai aukštą pragyvenimo lygį kiekvienam planetos žmogui. Tai yra įmanoma įgyvendinant išteklių ekonomiką.

Išteklių Ekonomikoje naudojami esami ištekliai, o ne pinigai, todėl užtikrinamas nešališkas, labiausiai humaniškas ir efektyviausias paskirstymo metodas visiems gyventojams. Tai sistema, kurioje tiek natūralūs tiek dirbtiniai, žmogaus bei mašinų pagaminti, resursai būtų prieinami visiems, nenaudojant pinigų, kreditų, barterinių mainų ar bet kokios kitos simbolinio apsikeitimo formos. Išteklių Ekonomika panaudotų esamus išteklius iš žemės ar jūros, pasitelkdama gamybos priemones, kaip antai fizinė įranga ar pramonės gamyklos, tam, kad pagerintų visos populiacijos gyvenimą. Išteklių Ekonomikoje, tausojimu ir pažangiausių technologijų bei mokslo metodų naudojimu galėtume lengviausiai patenkinti visus būtinus žmogaus gyvenimo poreikius taip užtikrindami aukštą gyvenimo lygį visiems. Tam, kad tai pasiektume turime atsisakyti esamos, pasenusios, įsigalėjusios praktikos. Tai yra “Zeitgeist” judėjimo (TZM) tikslas– sužadintį pasaulinį supratimą tam, kad galėtume eiti nauja kryptimi – tvarios žmonijos, kaip visumos link.

2 Likes

Not quite, Internet archive for the win: Naujienos

2 Likes

Rising like phenix from ashes… :slight_smile:

1 Like